- rūgštėlis
- 1 rūgštė̃lis sm. ppr. pl. (2) LBŽ, LFIII153, Str, Ds žr. rūgštėlė: Rūgštė̃liai – anys dera valgymui Kli. Rūgštė̃lis koks pienuotas Strn. Barščius iš rūgštė̃lių verdam, kai yr pavasarį Kkl. Su pienu rūgštė̃lių virdavom Dglš. Nueik papiliakalnėn, te dideli rūgštė̃liai, greičiau pririnksi Lel. Papievy pilna rūgštė̃lių Ktk. Rūgštėliùs rankioja JnšM. Valgė [bado metais] mėkynas, žoles pasrovę, rūgštėliùs, baltųjų dobilų galveles Dglš. Diedai, diedai, eik girion, maž te kokis rūgštėlelis bus a lapelis išaugęs TDrIV189. Aš laukiu vasaros kap galiant, nor rūgštėlelių vaikai prisrovinės išsivirt Prng. Dirva priaugus rūgštė̃lių – nori, kad gyvulys ėstų Blnk.
Dictionary of the Lithuanian Language.